Tėvas Kamil Vłymansky

Tėvas Kamilas buvo paskutinis NKVD suimtas Vilniaus pranciškonas, tačiau atlikęs tremties bausmę jis neišvyko į Lenkiją, o grįžo į Vilniaus arkivyskupiją. Kadangi kaip „tautos priešas“ negalėjo likti sostinėje, dirbo aplinkiniuose kaimuose. Galiausiai apsigyveno Miednikuose. Jis niekada neprarado vilties, kad pranciškonai grįš į Vilnių ir bažnyčia atsigaus. Savo prisirišimu prie Vilniaus šventovės Piaskuose (Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Trakų gatvėje, Vilniuje) jis „užkrėtė“ 1989-1990 m. sandūroje į Vilnių iš Gdansko pranciškonų provincijos atvykusius brolius pranciškonus.
– Būtent tėvas Kamilis išmokė mane įžvelgti Dievo Apvaizdos veikimą istorijoje, jis parodė man seniausios Vilniaus šventovės grožį. Jo dėka pamatėme kovos už mūsų bažnyčios atgavimą prasmę, kaip dabar matome vienuolyną. Neprarandu vilties dėl tėvo Kamilio užtarimo danguje, kad būtų atgauta pranciškonų nuosavybė Trakų gatvėje Vilniuje, – dalijosi pranciškonas br. Marekas Dettlaffas, kuris jaučiasi esąs dvasinis tėvo Kamilio įpėdinis.