TESTAMENTAS
Testament świętego Franciszka (1226)
- Šventojo Pranciškaus testamentas (1226 m.)
- Taip Viešpats davė man, broli Pranciškau, pradėti daryti atgailą, nes kai buvau nuodėmėje, raupsuotųjų vaizdas man atrodė pernelyg rūstus.
- Pats Viešpats nuvedė mane tarp jų, ir aš parodžiau jiems gailestingumą.
- O kai nuo jų atsitraukiau, tai, kas man atrodė rūgštu, man virto sielos ir kūno saldumu; tada aš trumpam sustingau ir išėjau iš šio pasaulio.
- Ir Viešpats suteikė man tokį tikėjimą bažnyčiomis, kad aš tiesiog taip meldžiausi ir sakiau:
- Mes garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir [nukreipdami mintį] į visas Tavo bažnyčias visoje žemėje, ir laiminame Tave, nes savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį.
- Tuomet Viešpats man suteikė ir suteikia tokį didelį tikėjimą kunigais, kurie gyvena pagal šventosios Romos Bažnyčios formą, kad net jei būčiau persekiojamas, dėl jų būklės noriu į juos kreiptis.
- O jei turėčiau tokią didelę išmintį, kokią turėjo Saliamonas, ir sutikčiau vargšų šio pasaulio kunigų, nenorėčiau virš jų valios pamokslauti parapijose, kuriose jie gyvena.
- Ir jų, ir visų kitų noriu bijoti, mylėti ir gerbti kaip savo šeimininkus.