Tėvas Gerardas Stanislavas Domka

Tėvas Gerardas (Stanislovas) Domka OFM Conv gimė 1898 m. rugsėjo 2 d. Nowosielce kaime, Przemysl vyskupijoje.

Jis buvo trečias iš penkių Magdalenos ir Wojciecho Domkų vaikų. Pradinę mokyklą lankė kaimyniniame Pševorske. Ten jo išskirtinius intelektinius gebėjimus pastebėjo viena iš mokytojų Eugenija Tatomirova, kuri įtikino Stanislovo tėvus tęsti sūnaus mokslus ir finansiškai jį rėmė.

Baigęs vidurinę mokyklą Lvove, Stanislovas įstojo į pranciškonų konventualų ordiną ir 1915 m. rugsėjo 14 d. Lvove atliko vienerių metų noviciatą, kuriam vadovavo Dievo tarnas tėvas Wenanty Katherine. 1916-1918 m. Lvove studijavo filosofiją, o 1918-1922 m. Krokuvoje – teologiją. 1916 m. rugsėjo 14 d. Lvove davė iškilmingą profesiją, o 1920 m. vasario 2 d. Krokuvoje – amžinuosius įžadus. Ten 1921 m. birželio 29 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo Jasloje, netoli Lvovo (Hanaczów ir Czyszki) ir Varšuvoje.

1930-1946 m. buvo Vilniaus vienuolyno gvardijonas. 1942-1943 m. kalėjo Lukiškių kalėjime Vilniuje, paskui tranzitinėje stovykloje Kretingoje ir galiausiai dviejose sunkiųjų darbų stovyklose Panevėžyje ir Šaltuvoje Lietuvoje – iš viso 15 mėnesių. Šie tragiški karo išgyvenimai neigiamai paveikė jo sveikatą. 1946 m. jis buvo priverstas palikti Vilnių ir išvykti į Gdanską. Padedamas keturių Marijos Šeimos seserų pranciškonių, jis iš Vilniaus į Gdanską parsivežė Gailestingumo Motinos paveikslą – ištikimą Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopiją. Šis įvykis turi stebuklo požymių. Mat paveikslas buvo prikaltas atvirkščiai prie gyvulinio vagono sienos ir, nepaisant daugybės sovietinių patikrinimų, nebuvo aptiktas. Paveikslas, padėtas Gdansko Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios Šventosios Anos koplyčios altoriuje, buvo garbinamas gyventojų, ypač perkeltųjų vilniečių.