14 pranciškonų kankinių
Algirdo valdymas Lietuvai ir Vilniui buvo palankus ir toliau tęsė Gedimino laikus. Pasidalijęs Lietuvą su Kęstučiu, Algirdas gynė valstybę nuo Rusijos, o Kęstutis – nuo kryžiuočių.
Kronikininkai rašo, kad Olgierdo charakteris buvo tvirtas ir ryžtingas, didelio proto ir drąsos žmogus, ir dėl šių savybių jis dažniausiai nugalėdavo savo priešus. Dėl jo santuokos su rusėnų kunigaikštiene į Vilnių atvykdavo vis daugiau rytų apeigų krikščionių, sėkmingai plėtėsi prekyba su Rusija. Pirkliai iš Tverės, Pskovo ir Novgorodo atvyko į Vilnių, tikėdamiesi Olgerdo žmonos ir stačiatikių dvasininkų globos. Valdant Olgirdui, Joano, Antonijaus ir Jevstafijaus (Eustachijaus) kankinystės vietoje buvo pastatyta Švenčiausiosios Trejybės cerkvė, taip pat Šv.
Olgirdo valdymas Vilniuje, pasak istorikų, buvo gana tolerantiškas stačiatikių ir katalikų atžvilgiu. Jo valdymo metu, pasak legendų, Vilniuje atsirado šventų stačiatikių kankinių, taip pat katalikų pranciškonų. Legenda pasakoja apie jų kankinystę.