Skip to content

Dieve, duok man ženklą

„Šventasis, nepaisydamas daugelio pasipriešinimo, pripažino, kad Viešpats yra kelias, tiesa ir gyvenimas.“

Žmogiškieji troškimai

Mano troškimai – noriu būti turtingas, o gal geriau tapti garsiu sportininku, dainų ar filmų žvaigžde. Mūsų pasaulio balsai – jie mus taip vilioja. Žmogaus, apie kurį pasakojama šiame apsakyme, laikais jaunuoliai svajojo apie riterio ar keliaujančio dainininko šlovę. Galbūt jei Pranciškus būtų gimęs šiandien, jis būtų norėjęs būti sportininku ir Viešpats būtų jį pašaukęs iš rungtynių.

Riterio šlovė – tai buvo didžiausia Pranciškaus jaunystės metų svajonė. Tapk riteriu, pelnyk šlovę ir kilmingojo titulą, kartojo jam tėvas.

Viešpaties balsas

Kol kartą, per kitą riterišką žygį, Dievas Pranciškui išsakė savo valią, sakydamas:

„Pranciškau, kam geriau tarnauti – Viešpačiui ar tarnui?
– Viešpačiui, – atsakė Pranciškus.
– Tad kodėl tu ieškai tarno, o ne Viešpaties? Tai ne tavo kelias, Pranciškau“.

Visi planai ir svajonės apie riterišką šlovę žlugo. Pranciškus ėmė ieškoti Viešpaties, kad pažintų Jo valią. Vieną dieną, stovėdamas maldoje prie kryžiaus šventojo Damijono bažnyčioje, jis išgirdo balsą:

„Eik, Pranciškau, ir pataisyk mano namus, nes jie visi virsta griuvėsiais.
Iš pradžių Pranciškus Viešpaties žodžius suprato pažodžiui ir ėmėsi atstatyti sugriautas bažnyčias, tačiau vis kildavo klausimas: kas toliau? Kokia Viešpaties valia? Kartą per Mišias jis išgirdo Evangelijos žodžius: Jis išgirdo Evangelijos žodžius: „Neimkite aukso, sidabro ar vario į savo pinigines. Neimkite į kelionę nei krepšio, nei dviejų švarkelių, nei sandalų, nei lazdos! Juk darbininkas vertas savo maisto“.

Evangelija kaip gyvenimo būdas

Tą akimirką Pranciškus atrado didžiąją tiesą, kad Šventajame Rašte, kad Evangelijoje yra Viešpats. Nuo tos akimirkos jis ieškojo Evangelijoje atsakymų į savo klausimus ir, dar daugiau, jis įtraukė Evangeliją į savo gyvenimą ir stengėsi pagal ją gyventi. Jis pripažino Evangeliją kaip patikimiausią kelią į tobulybę, todėl visur stengėsi vadovautis jos žodžiais, laikydamas juos švenčiausiu įsakymu.

Šiems žodžiams patvirtinti pateikiame konkretų pavyzdį iš šventojo Pranciškaus gyvenimo.
Viešpaties pašaukti Asyžiaus jaunuoliai norėjo eiti Pranciškaus parodytu keliu. Pirmasis iš jų buvo Bernardas iš Kvintaulio. Jis atėjo pas Pranciškų ir tarė: „Aš esu Pranciškus:

„Tėve, aš žinau, kad visas savo gėrybes esu gavęs iš Dievo ir esu pasirengęs jas Jam atiduoti. Parodyk man kelią, kaip tai padaryti“.

Pranciškus džiaugsmingai nustebo, bet nežinojo, ką ir kaip jam atsakyti. Nežinodami, ką atsakyti, jie nusprendė kreiptis į Viešpatį patarimo ir kartu nuėjo į šventojo Mikalojaus bažnyčią. Pamaldžiai klausydamasis Mišių, Pranciškus tris kartus atsivertė mišiolą ir kaskart rasdavo atsakymus:

„Jei nori būti tobulas, eik, parduok viską, ką turi, ir išdalyk vargšams, ir turėsi lobį danguje.
– Neturėk nieko kelyje – nei lazdos, nei krepšio, nei sandalų, nei sidabro.
– Kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“.

Viešpats kalbėjo labai aiškiai, ir neliko nieko kito, kaip tik Jam paklusti.

Jėzus – kelias ir vadovas

Testamente Pranciškus taip kalbėjo savo broliams:

„Kai Viešpats pavedė man rūpintis broliais, niekas man nerodė, ką daryti, bet pats Aukščiausiasis man apreiškė, kad turėčiau gyventi pagal šventąją Evangeliją“.

Šventasis, nepaisydamas daugelio pasipriešinimo, pripažino, kad Viešpats yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Iki šių dienų jis yra vienas labiausiai gerbiamų šventųjų. Jo populiarumą lemia tai, kad tiesa, kurią jis priėmė, yra aktualiausia ir XXI a. žmogui. Todėl jis stovi priešais kiekvieną iš mūsų su kvietimu: priimkite Kristų į savo gyvenimą ir rimtai atsižvelkite į žodžius, kuriuos Jis jums kalba per Evangelijos puslapius.

Back To Top