Asyžiuje gimsta Petro Bernardono sūnus; per krikštą jam buvo suteiktas Jono vardas. Tėvas, nedalyvavęs sūnaus krikštynose (tuo metu jis buvo Prancūzijoje prekybos tikslais), grįžęs pavadino jį Pranciškumi.
1193 m.
Asyžiuje gimsta Favarone Offreducio ir Ortolanos Fiumi duktė Klara.
1199-1200 m.
Po imperatoriaus Henriko VI mirties (1197 m.) žmonės šturmuoja imperatoriaus tvirtovę Asyžiuje ir apgulę įtvirtintus turtingųjų namus, kurie masiškai bėga į Perudžą.
1202-1203 m.
Perudžos ir Asyžiaus kare Asyžiaus būrys pralaimi Kollestrados mūšį. Pranciškus paimamas į nelaisvę ir pagrobiamas į Perudžą; po metų, pablogėjus sveikatai, jis paleidžiamas.
1204 m.
Po ilgos ligos Pranciškus pasveiksta. Prasideda jo vidinės transformacijos metas.
1205 m.
Pranciškus, atsiliepdamas į popiežiaus kvietimą, prisijungia prie kryžiaus žygio. Spoleto mieste jis patiria paslaptingą regėjimą, kurio metu jam liepiama grįžti į Asyžių. Prasideda Pranciškaus „atsivertimas“: susitikimas su raupsuotuoju; intensyvus maldos gyvenimas; viešnagė San Damiano (malda priešais Nukryžiuotąjį, kurios metu jis išgirsta žodžius: „Pranciškau, eik ir atstatyk mano bažnyčią, nes ji griūva”); piligriminė kelionė į Romą ir pirmoji skurdo patirtis.
1208 m.
Pranciškus konfliktuoja su tėvu. Asyžiaus vyskupo akivaizdoje jis atsisako šeimos turto. Apsivelka eremito drabužius ir remontuoja netoliese esančias šventojo Damiano, šventojo Petro ir Švenčiausiosios Mergelės Porciunkulės bažnyčias. Nuvyksta į Gubbio ir atsiduoda raupsuotųjų sielovadai.
1206-1208 m.
Jis grįžta į Asyžių. Kartu su savo pirmaisiais bendražygiais Bernardu iš Kintavalės ir Petru Cattanio Mikalojaus bažnyčioje klausosi Evangelijos ištraukos (šv. Mato dieną), kuri tampa jų gyvenimo norma. Jis apsivelka atgailos drabužį, odinį diržą iškeičia į paprastą virvę ir pradeda pirmąsias apaštališkąsias keliones. Kitą pavasarį brolių skaičius padidėja iki dvylikos.
1209 m.
Pranciškus, lydimas vienuolikos brolių, keliauja pas popiežių. Inocentas III žodžiu patvirtina gyvenimo regulą „pagal šventosios Evangelijos formą“, kurią Pranciškus užrašė „keliais paprastais žodžiais“. Jie taip pat gauna leidimą „visur skelbti atgailą“.
1209-1210 m.
Grįžę iš Romos, vienuoliai apsigyvena Rivo Torto kotedžuose. Priversti palikti šią vietą, jie persikelia į Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią Porcujnkulėje, Subasio benediktinų jiems perduotą globoti.